VMT komedija | SAVIŽUDIS

Dviejų dalių makabriška ir įtraukianti komedija

Mažojo teatro scenoje – šiandien ypač aktualiai skambanti XX a. pirmosios pusės avangardisto Nikolajaus Erdmano komedija „Savižudis“. Joje išryškinamas sovietinės kasdienybės absurdas, kurį gerai nusako vienas iš kūrinio personažų: „Šiuo metu, pilieti Podsekalnikovai, tai, apie ką gali galvoti būdamas gyvas, pasakyti gali tik numiręs.“

Režisierė – Gabrielė Tuminaitė
Pjesės autorius – Nikolaj Erdman

VMT aktorė Agnė Šataitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ (2014) už pagrindinį Serafimos Iljičnos vaidmenį spektaklyje „Savižudis“.

VMT aktorius Tomas Rinkūnas nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ (2014) už nepagrindinį Kalabuškino vaidmenį spektaklyje „Savižudis“.

Adaptacijos autorius – Tomas Stirna
Dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė
Kompozitorius – Giedrius Puskunigis

Vaidina:
SEMIONAS SEMIONOVIČIUS PODSEKALNIKOVAS – Daumantas Ciunis
MARIJA LUKJANOVNA PODSEKALNIKOVA, jo žmona Indrė Patkauskaitė
SERAFIMA ILJINIČNA, jos motina – Agnė Šataitė
ALEKSANDRAS PETROVIČIUS KALABUŠKINAS, kaimynas – Tomas Rinkūnas
ARISTARCHAS DOMINIKOVIČIUS GRAND-SKUBIKAS, inteligentas – Tomas Stirna
KLEOPATRA MAKSIMOVNA, romantikė – Neringa Butytė / Ilona Kvietkutė
SPEKULIANTAS – Tomas Kliukas
JAUNUOLIS – Artūras Dubaka

Veiksmo vieta – komunalinis butas, kuriame su žmona ir uošve gyvena Semionas Podsekalnikovas (akt. Daumantas Ciunis). Jis – bedarbis tinginys, pats nesusivokiąs, kas jis ir ką šiame gyvenime veikiąs. Kartą, susiginčijęs su žmona, nutaria nusižudyti. Žmona su uošve ir kaimynu bando jį atkalbėti, tačiau daug kam jo savižudybė pasirodo naudinga. Vienas jį įkalbinėja žudytis dėl visuomenės, kita – dėl jos, trečias – dėl meno, ketvirtas – dėl religijos. Pjesė pilna satyros, farso ir sykiu egzistencializmui būdingo susimąstymo apie gyvenimo prasmę ir žmogaus mirtingumą.

Pjesė kupina sparnuotų frazių apie sovietinės tikrovės grimasas. Štai vienas iš komedijos personažų – kurjeris Jegoruška, įkūnijantis valdančią klasę, skelbia: „Žodis ne žvirblis, išleisi – nepagausi, tai štai, paleisi – nepagausi, bet užtat tave pagaus ir nepaleis.“

Pjesė pilna satyros, farso ir sykiu egzistencializmui būdingo susimąstymo apie gyvenimo prasmę ir žmogaus mirtingumą.